- per
- 5 per- praef., par- (dial.) I. veiksmažodžių vediniai su juo žymi: 1. veiksmo kryptį per kokį nors daiktą, jo paviršių arba aukščiau jo: péreiti, pérbėgti, pérlipti, pérplaukti, péršokti, pérlėkti. 2. veiksmo kryptį kiaurai per ką: péršauti, pérdurti, pérverti, pérsigrūsti. 3. veiksmą, einantį iš vienos vietos į kitą, nuo vienų veikėjų į kitus: pérduoti, périmti, pérsiųsti, pérleisti. 4. veiksmą, ką padalijantį: pérlaužti, pérkirsti, pérpjauti, pérskirti, pértraukti. 5. veiksmą, apimantį visą daiktą ar reiškinį: pérmirkti, pérsigerti, pérgelti. 6. veiksmą, trunkantį tam tikrą laiką: pérbūti, pérdrybsoti, péravėti, péržiemoti, pérnakvoti. 7. veiksmą, viršijantį saiką, normą: pérsūdyti, péreikvoti, pérsistengti, pérvargti. 8. veiksmą, turintį persvarą, pirmenybę: pérrėkti, pérgyventi (ilgiau gyventi), pérkalbėti. 9. veiksmo kartojimą, iš naujo ko darymą: pérauklėti, pérdažyti, pérdirbti, pérrinkti, pérgalvoti. 10. nutrūkusį, daugiau nebevykstantį veiksmą: pérdulkėti, pérdygti. 11. intensyvų veiksmą: pérblykšti, pérbalti; gailėti pérgailėti, dovanoti pérdovanoti, aiškinti péraiškinti. 12. mažybės veiksmą: péršokti (Peršokim porą sykių Žem), pérkąsti (Ar neturi ko pérkąsti? P.Cvir), pérgerti (Pérgėrė po porą stiklų Gs). 13. individualios reikšmės veiksmą: pérkarti, pérspėti, pérsekioti. II. daiktavardžių vediniai su juo žymi: 1. per ką nors einantį daiktą: per̃kaklis, per̃petė, per̃nugaris. 2. įvairios reikšmės dalykus: pérdebesis, per̃pietė, per̃nagis. III. prieveiksmių vediniai su juo: perdė̃m, perniẽk, perpùs, pernelýg, peržiẽm.
Dictionary of the Lithuanian Language.